Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Daugiau informacijos

Spausdinti

Įmonės lenkia gyventojus: rūšiuoja noriai, nereikia net motyvuoti

Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Gyventojams rūšiavimas nemokamas, tuo tarpu įmonėms, nelygu, kiek tokių atliekų pas juos susidaro, atliekų tvarkymas gali kainuoti. Kaip atliekas rūšiuoja įmonės Lietuvoje? Kas jas motyvuoja?

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose yra apibrėžta įmonių pareiga rūšiuoti atliekas. „Nepaisant įmonės teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, jos turi rūšiuoti komunalines atliekas“, – sako V. Juodis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Savivaldybei pavaldžios įmonės, įstaigos vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose. „Prieš keletą metų savivaldybės darželiams buvo išdalintos specialios rūšiavimui skirtos dėžės, mokančios vaikus tinkamai atskirti, rūšiuoti atliekas – popierių, plastiką, stiklą. Tokios dėžės statomos ir mokyklose, poliklinikose, ligoninėse. Jos naudotinos ir tinka visur, kur dirba žmonės“, – teigia V. Juodis.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAACT) Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis pasakoja, kad įmonės noriai rūšiuoja atliekas ir joms tai reiškia ne tik socialinį atsakingumą, tačiau ir galimybę sutaupyti. „Anksčiau už toną atliekų reikėdavo sumokėti apie 5 Eur. Tuo tarpu dabar – apie 50–80 Eur. Tada įmonės ir pradeda galvoti, kad negali gyventi kaip prieš 20 metų ir pradeda ieškoti alternatyvių sprendimų ir tai yra – rūšiavimas“, – sako M. Banaitis. Labiausiai, pasak pašnekovo, motyvuoja bendras tikslas – neleisti papildomų lėšų ten, kur nereikia.

Įmonėms nereikia net motyvacinių priemonių

Lietuvoje populiarėja žiedinė ekonomika, kuria siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius pastebi, kad Lietuvos įmonių darbuotojai rūšiuoja aktyviau nei gyventojai.

„Rūšiuoti įmonėms naudinga finansine prasme. Kuomet antrinių žaliavų, pavyzdžiui, popieriaus ar plastiko susidaro didesni kiekiai, juos galima parduoti. Ir tuo pačiu, Lietuvoje galime pastebėti, kad įmonės suvokia žiedinės ekonomikos svarbą“, – sako D. Tracevičius.

Pasak jo, tai tampa ne vien tik aplinkosaugininkų ar aktyvistų žodžiais – įmonės mato, kad gali kurti produktus ir paslaugas, kurios ne tik tausoja aplinką, bet ir yra finansiškai pelningos. Be to, įmonėse yra tokia santvarka: jeigu vadovybė pasako, kad rūšiuoti reikia, tai ir yra vykdoma. Dėl šios priežasties verslo rūšiavimo rodikliai dažnai ženkliai geresni nei gyventojų ir ypatingos motyvacinės priemonės joms nėra naudojamos.

Pastebima ir dar viena džiuginanti tendencija – daugumos jaunų žmonių taip pat nereikia motyvuoti. „Tai yra sąmoningumo bei švietimo pasekmė. Labai džiaugėmės, kad vyksta daug projektų, skatinančių atkreipti dėmesį į atliekų rūšiavimą. Taip pat, juos ir patys vykdome mokyklose, pasakojame apie tvarumą ir jo svarbą tiek mums, tiek aplinkai“, – sako „Žiedinė ekonomika“ vadovas.

Plinta žalieji pirkimai

D. Tracevičius pastebi, kad vis populiarėja tiek žalieji pirkimai, kurie tvariems produktams leidžia patekti į rinką, tiek ir produktai, pagaminti remiantis nulinio iššvaistymo (angl. zero waste) principu. Pasak „Žiedinė ekonomika“ vadovo, visuomenei aplinkosauga iš tiesų rūpi.

Gerų rūšiavimo pavyzdžių galima nesunkiai aptikti ir užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aplinkosaugos konsultacijų įmonė „Eunomia“ ruošia studijas žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo klausimais. Bendrovė ne tik išmano, bet ir teisingai tvarko atliekas.

„Jie sugebėdavo 95 proc. atliekų išrūšiuoti patys. Likusius 5 proc. dėdavo į specialią dėžę, kuri būdavo siunčiama atliekų srautų specialistams ir jie jau atlikdavo pilną išrūšiavimą, kad niekas nepatektų į sąvartyną ar deginimą“, – pasakoja D. Tracevičius.

Pašnekovas teigia, kad nemažai įmonių kviečiasi aplinkosaugos srities specialistus, kurie pateikia informaciją apie rūšiavimo svarbą. „Tai galima pastebėti ir Lietuvoje – vis daugiau įmonių nori sulaukti tokio švietimo“, – teigia D. Tracevičius ir priduria, kad pasirinkti tvarų gamybos modelį ar paversti prekę – paslauga – yra didžiausias aplinkosauginis efektas.

UAB „VAATC“ inf. / Delfi „Atliekų kultūra“

Naujienų prenumerata
Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir naujausią informaciją gausite tiesiai į savo el. pašto dėžutę.